- vienanaris
- 2 vienanãris, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ; Rtr, Ser, Z. Žem
1. susidedantis iš vieno nario, turintis vieną sudedamąją dalį: Vienanãris skaičius DŽ. Vienanarė grandinė rš. Vienanariais vadinami tokie vientisiniai sakiniai, kuriuose tėra viena pagrindinė sakinio dalis LKGIII608. Vienanarė segė LTEX73. Vienanarės žirklės beveik nesiskiria nuo šiandieninių žirklių avims kirpti rš. Sausi gryno smėlio vienanariai dirvožemiai rš.
vienanãriai adv. KŽ.2. su vienu nareliu (apie vabzdį): Pėdelė ir stiebelis yra vienanariai, o botagėlis sudarytas iš didesnio ar mažesnio vienodų narelių skaičiaus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.